- atkarus
- atkarùs, -ì adj. (3b)
1. Šv, Grdm, Klp, Mžk, Kri, Rz, Brž atlašus: Pataisyk dalgę, kad nebūtų atkarì – bus geriau pjauti šienas Všk. Negaliu papjauti – mano dalgis labai atkarùs Šln. Su ãtkariu dalgiu sunku pjauti – daug kabina Sk. Nuo didelio drožinėjimo peilis išsidilino ir pasidarė atkarùs Grž.
atkariaĩ adv.: Kai dalgė atkariai įtverta, negali spariai pjauti Sml.2. Skd prk. atkaklus, priešingas: Tas mūsų vaikas be galo atkarùs – ką tik jam pasakai, jis vis nori užginčyti Pš. Ožys buvo atkarùs Lzd. Kaip vyras ją mylės, kad ji tokia atkarì Ppl. 3. nemalonus, atstumiantis: Ji ramiai stovėjo, atsišliejusi į sofos kampą, ir atkari panieka tryško iš jos akių V.Myk-Put.atkarù n.: Atkarù žiūrėti DŽ. atkariaĩ adv.: Ką, vesti norite? – atkariai prasišiepė dvarininkas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.